Inovacijų DNR

Apie projektą

„Inovacijų DNR“ – laida apie mokslo ir verslo partnerystę, skaitmenizaciją, inovacijas ir startuolius. Laidos vedėjas – verslininkas, investuotojas Jurgis Adomavičius išskirtinėmis žiniomis ir patirtimi pasidalinti kvies šalies technologijų ekspertus, įvairių sektorių įmonių atstovus, mokslininkus ir ateities pramonės vystytojus. Laidos metu pristatysime sėkmingais verslais tapusius startuolius, inovatyvių ir tvarių įmonių kuriamus sprendimus. Laidą „Inovacijų DNR“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11:30 per „Lietuvos ryto“ televiziją!

Inovacijų DNR: šiuolaikinės technologijos skverbiasi į miškininkystės sektorių

Šiandieninė miškininkystė išgyvena inovacijų bumą ir tai matoma įvairiose srityse, nuo medžių sėklų atrankos, iki tikslios medienos apskaitos. Technologijos miškų ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie aukštos kokybės, operatyvumo, racionalaus resursų naudojimo ir skaidrumo užtikrinimo. Kokias inovacijas pasitelkia Lietuvos miškininkai ir kokios naudos galime iš to tikėtis, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Šiuolaikinėje miškininkystėje technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir sėjimas. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė pasakoja, kad anksčiau sėklos sėtos atvirame dirvožemyje, išaugdavo neapskaičiuojamas medelių kiekis, juos tekdavo retinti, kad užaugtų tinkami sodinimui miške medeliai. Dabar šiltnamiuose sėjamos atrinktos sėklos, per trumpą laiką paruošiami kokybiški sodmenys. „Sėklos brangios, norint racionaliai jas panaudoti sukurtas visas technologinis procesas, kai sėklos rūšiuojamos pagal daigumą, gramus, dydį, robotai jas pasėja į konteinerius, kurie talpinami šiltnamyje. Atėjus rudeniui medeliai gali būti dedami į šaldytuvus ir pavasarį sodinami miške. Anksčiau sodmenį užauginti iki tinkamo sodinimui miške reikėdavo keturių–penkių metų, šiandien laikas sutrumpėjo daugiau nei per pusę. Technologijų dėka sutaupome ploto, mažiname sąnaudas, geriname ekologinę būklę“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė. V. Kaubrė atkreipia dėmesį, kad inovacijas stengiamasi pasitelkti kiekviename procese, ieškoma, kas naujausio sukurta pasaulyje ir gali būti pritaikyta Lietuvos miškininkystėje: „Didelis dėmesys skiriamas medienos apskaitos tobulinimui. Pasaulyje jau taikomi fotogrametriniai metodai, kai mediena nufotografuojama ir remiantis algoritmais apskaičiuojamas jos tūris. Taip palengvinamas darbas darbuotojams ir pasiekiamas apskaitos tikslumas.“

Anot miškininko, anksčiau po vėjovartų, vėjolaužų ar esant kitiems pažeidimams, žmonės skirdavo daug laiko miškų inspektavimui, dabar monitoringas atliekamas pasitelkus dronus. „Dronai skrenda virš miškų ir fiksuoja pažeistus plotus. Identifikavus tokias vietas, įvertinti konkrečią žalą vyksta miškininkai. Prieš keletą metų Kuršių Nerijoje dronų pagalba pavyko nustatyti pažeistus plotus ir juose plintančius kenkėjų židinius, visi darbai atlikti operatyviai ir kenkėjų židiniai suvaldyti“, – pasakoja V. Kaubrė. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Gediminas Brazaitis, dirbantis su miško ekosistemose gyvenančių gyvūnų apskaitos metodais, atskleidžia, kad miškininkai dronus pasitelkia ir miško faunos apskaitai. „Svarbu žinoti, kiek turime paukščių, medžiojamų gyvūnų rūšių, tam pasitelkiami dronai su termokameromis. Paukščių apskaitai taip pat kuriamos automatinės ir autonominės paukščių balsų įrašymo technologijos. Programinės įrangos pagalba, analizuodami terabaitus surinktų duomenų, labai greitai surandame ieškomas paukščių rūšis“,– apie inovatyvias paukščių apskaitos priemones pasakoja VDU ŽŪA prof. G. Brazaitis.
Šiuolaikiniai sprendimai pasitelkiami ir siekiant pakeisti klimato pokyčiams neatsparias medžių rūšis. Šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta. Labai svarbu atrasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą. Anot VDU ŽŪA profesoriaus G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausiai potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. G. Brazaitis.

Dėl miško darbų specifikos ir šio sektoriaus jautrumo visos pramonės kontekste, išmanūs sprendimai ir inovatyvi technika atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant skaidrumo ir tikslumo. Lietuvos miškuose naudojamos šiuolaikinės mašinos kerta tik nurodytame plote, atpažįsta medžių rūšis, kiekvieną kertamą medį suveda į apskaitos žurnalą ir sugeba jį nuleisti nepažeidžiant aplinkinių medžių, taip sumažinant galimus nuostolius ir išvengiant klaidų. „Dojus agro“ vyr. pardavimo projektų vadovas Egidijus Šulcas pasakoja, kad iš tokios šiuolaikinės technikos gaunami tikslūs nukirsto medžio, pagamintos produkcijos duomenys, galima atlikti darbus bet kokiomis sąlygomis, neskaičiuojant darbo valandų, kurios šiame sektoriuje itin svarbios. Anot pašnekovo, šiuolaikinių technologijų ir realiu laiku prieinamų tikslių duomenų dėka visas procesas – nuo kirtimo, iki išvežimo vyksta sklandžiau ir operatyviau.

Laidą Inovacijų DNR remia:

Naujas galimybes atveriantis dronų aukso amžius

Dronų technologijoms išgyvenant aukso amžių, jų praktinis pritaikymas apima daugumą gyvenimų sričių, dažnai ir tas, kur kitos technologijos bejėgės. Pradedant nuo prekių pristatymo, žmonių gelbėjimo, duomenų rinkimo, iki darbo žemės ūkio ar pagalbos transporto sektoriuose.

Apie mūsų gyvenimą keičiančias inovacijas, naujausias tendencijas ir Lietuvoje gimstančius, mūsų gyvenimus keičiančius sprendimus sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Vytautas Reisas, įmonės „Droneteam“ vykdantysis direktorius, atkreipia dėmesį, kad dronų panaudojimas, technologijos, prieinamumas auga ir prognozuojama, kad per artimiausius trejus–penkerius metus dronų naudojimas išaugs penkiais–septyniais kartais.
„Per dešimt metų technologijos auga ir vystosi eksponentiškai, dronai leidžia užtikrinti vaizdo stebėjimą, sienų kontrolę, naktinį matymą“, – dronų pritaikymo galimybes pristato V. Reisas ir atkreipia dėmesį, kad didžiausi dronų privalumai – nedideli kaštai, minimali būtina infrastruktūra ir platus funkcionalumas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Dainius Steponavičius atskleidžia, kad žemės ūkio sektoriuje dronai pradėti naudoti prieš du dešimtmečius: „augalininkystės sektoriuje dronai pasitelkiami augalų skenavimui, siekiant taupyti trąšas ir kitus resursus, gyvulininkystės sektoriuje prie dronų montuojami termovizoriai ir dujų jutikliai, padedantys aptikti dujų nuotėkius“.
„Vieni iš naujausių dronų – purkštuvai, galintys purkšti pasėlius pesticidais arba skystomis mineralinėmis trąšomis. Taip pat sėjos dronai, barstantys sėklas ar granuliuotas medžiagas. Atlikome eksperimentinius tyrimus – pasitelkę dronus, vėlyvose augimo stadijose skystomis mineralinėmis trąšomis purškėme daugiau nei dviejų metrų su puse aukščio kukurūzus. Pirmieji tyrimo rezultatai parodė dešimt procentų didesnį derlių“, – apie dronų pagalbą augalininkystės sektoriuje kalba D. Steponavičius. Anot pašnekovo, ateityje purškimui ir sėjai skirtų robotų gamyba galėtų vykti ir Lietuvoje, mokslininkai ir gamybininkai pilnai pajėgūs juos pagaminti.
Pirmosios Lietuvoje pristačiusios pritaikytus žemės ūkiui ir miškininkystei dirbtinio intelekto valdomus, robotizuotus bepiločius orlaivius, įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis pasakoja, kad dronai padeda atlikti monitoringą, surenka duomenis apie augalų būklę, sudaro žemėlapius, kur yra pakenkimų ar specifinių poreikių. Specialistams atlikus agronominius sprendimus, dirbtinis intelektas pats, be žmogaus įsikišimo paskirsto, kiek ir kokių medžiagų bus paskirstyta numatytame plote.
„Dronų išskirtinumas tarp kitų orlaivių – nulinė CO2 emisija ir dėl užtikrinamo tikslaus purškimo – mažesnis pesticidų ir trąšų naudojimas, nes technologijų dėka paskirstoma tiksliai ten, kur jų reikia, tiksliai kiek reikia“, – apie bepiločių orlaivių privalumus žemės ūkio sektoriuje kalba M. Dorelis. Dar vienas dronų pranašumas – didesnis derlius dėl mažesnių praradimų. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad į rapsų lauką įvažiavusi traktorinė priemonė padaro nuo šešių iki dvylikos procentų žalą, mechaniškai pažeisdama augalus. Iš šimto hektarų lauko netenkama šešių hektarų, vertinant dabartinėmis kainomis, netenkama apie 10 tūkstančių eurų. Naudojant dronus šių nuostolių galima išvengti.

Laidą Inovacijų DNR remia:

Lietuvių pasiekimai ir ateities galimybės kosmoso srityje

Pernai viso pasaulio dėmesys buvo prikaustytas prie „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso ir verslo magnato Richardo Bransono skrydžių į kosmosą, kurie turėjo pradėti naują komercinių skrydžių erą. Remiantis statistiniais duomenimis, 2020 metų pasaulinio kosmoso sektoriaus vertė siekė 317 mlrd. eurų, o fiksuojamas kasmetis šio sektoriaus augimas – net 6,7 proc.
Kosmoso sritis Lietuvoje daug kam skamba neįtikėtinai ir nemažai žmonių nežino, kokiais šios srities pasiekimais lietuviai gali pasigirti. Tačiau ne tik galingiausios valstybės ir korporacijos diktuoja naujausias vystymo bei tyrimų kryptis, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios sėkmingai dirba kosmoso srityje, o jų siūlomos inovacijos padeda spręsti aktualias kosmose kylančias problemas. Su kosmoso sritimi susijusios ir Lietuvoje veikiančios įmonės turi didelį įdirbį ir gerą tarptautinę reputaciją, jos yra žinomos ne tik visoje Europoje, bet ir pasaulyje. Neseniai lietuvių įkurta aerokosmoso pramonės ir kibernetinės saugos srityse dirbanti bendrovė „Astrolight“ atliko sėkmingą bandymą, siekdama perduoti duomenis lazerio spinduliu ir taip sukurti naują, žymiai saugesnę ryšio priemonę. „Tokia lazeriu perduodamų duomenų technologija yra daug saugesnė nei įprasta mums ryšio perdavimo technologija, be to, ji ir daug greitesnė. Ši lazerinio ryšio technologija leidžia padidinti perduodamų duomenų kiekį ir spartą tūkstančius kartų ir tai yra puikus pavyzdys, kaip lietuvių sukurtos inovacijos gali būti pritaikomos kosmose“, – sako Eigirdas Sarkanas, MITA kosmoso biuro atstovas.
Kitos lietuvių įkurtos bendrovės „NanoAvionics“, kuriančios ir gaminančios palydovus, sprendimus perka Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Įmonė sėkmingai bendradarbiauja su verslininko Elono Musko įkurta bendrove „Space Exploration Technologies Corp. (SpaceX)“, o „NanoAvionics“ vadovas ir bendrakūrėjis Vytenis Buzas nominuotas leidinio „Via Satellite“ 2020 metų vadovo kategorijoje. Tai tik dar kartą įrodo, jog lietuvių sukurtos inovacijos nelieka nepastebėtos. „NanoAvionics“ sukūrė palydovą, kuris taps pirmuoju 5G daiktų interneto (IoT) paslaugas teikiančiu palydovu žemutinėje Žemės orbitoje. Iš kito šios kosmoso technologijų bendrovės sukurto palydovo gauti duomenys naudojami kuriant sprendimus, kaip pagerinti žemės ūkio derlingumą ir gyvulininkystę, stebėti miesto aplinką bei aptikti augmenijos ir teršalų pokyčius. Specialus palydovo jutiklis gali „pamatyti“ invazines augalų ligas, keliančias grėsmę visam derliui, o tai leidžia ūkininkams laiku imtis prevencinių veiksmų. Tačiau kartu su augančia kosmoso industrija kyla vis daugiau problemų ir spragų, kurias reikia spręsti. Viena iš opiausių problemų kosmose yra tokia pati kaip ir Žemėje – šiukšlės. Tačiau ir čia lietuvių sukurtas startuolis „Blackswan“ ieško efektyvių šios problemos sprendimo būdų, kurie padėtų palaikyti tvarką kosmose.
„Kosmose yra labai daug problemų, o viena iš jų – kosmoso šiukšlės, kurių kiekis nuolat auga kartu su didėjančiu palydovų skaičiumi. Palydovų kiekiui augant, juos tampa vis sunkiau sukontroliuoti iš Žemės. Mes sprendžiame šią problemą naudodami autonomiją, be kitų galimybių, galinčia ženkliai sumažinti riziką palydovams susidurti. Mūsų tikslas – pasitelkus į pagalbą dirbtinį intelektą, įgalinti palydovus priimti tam tikrus sprendimus arba atlikti navigacinius veiksmus išvengiant galimų susidūrimų arba padedant šiukšles surinkti“, – sako Marius Klimavičius, „Blackswan“ įkūrėjas. „Blackswan“ yra sėkmingo Lietuvos kosmoso startuolio pavyzdys ir puikus įrodymas, kad Lietuvoje kuriami sprendimai gali spręsti pasaulines problemas. Daugiau apie lietuvių pasiekimus kosmose, slypinčias problemas ir atsiveriančias perspektyvas žiūrėkite naujausioje laidoje „Inovacijų DNR“ jau sausio 8 d. (šeštadienį), 11.30 val., per „LrytasTV“.
Laidą Inovacijų DNR remia:

Inovacijų DNR: tiksliosios technologijos – ateitis jau šiandien

Tiksliosios žemdirbystės ir skaitmeninės transporto technologijos – tarpusavyje persipynę, papildančios viena kitą ir atveriančios naujas galimybes. Tvarumo ir ekologijos idėjas padedanti įgyvendinti ir žaliojo kurso kryptimi vedanti technikos skaitmenizacijos sėkmė slypi už tikslių duomenų surinkimo, perdavimo, analizės ir pritaikymo. Kaip inovatyvios idėjos ir sprendimai padeda taupyti išteklius, užtikrinti saugumą ir saugoti gamtą, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Tiksliosios žemdirbystės tikslas –taupiai ir saugiai naudoti degalus, trąšas ir sėklas, gerinti gaminamų produktų kokybę, didinti ūkių konkurencingumą. Duomenų rinkimą, perdavimą ir analizę pagal numatytus algoritmus palikus techniniams įrenginiams, žemės ūkio sektoriaus darbuotojams atsiveria naujos galimybės, nuo darbų planavimo iki tikslingo resursų panaudojimo. Trisdešimt metų gyvuojančios lietuviško kapitalo įmonės „Dojusagro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas atskleidžia, kad dirbtinis intelektas žemės ūkyje padeda laiku priimti teisingus sprendimus. „Dirbtinis intelektas apdoroja didelius duomenų kiekius ir teikia rekomendacijas, mes galime labai greitai prioritezuoti darbus atsižvelgdami į kintančias oro sąlygas ir visus darbus atlikti kokybiškai, išvengiant klaidų“, – technikos skaitmenizavimo suteikiamas naujas galimybes atskleidžia E. Navickas.
Dirbtiniam ir intelektui irrobotizacijai vis labiau įsitvirtinant žemės ūkio sektoriuje, daugėja tikslumo, išsamių ir realiu laiku gaunamų duomenų analize paremtų sprendimų. Pagal realią situaciją teikiamos rekomendacijos prisideda prie „žaliojo kurso“ reikalavimų įgyvendinimo ir brangių resursų taupymo. „Ūkininkai jau naudoja azoto sensorius, kurių dėka augalaitręšiami tiksliai, kur reikia, nepadauginant maistinių medžiagų. Skenuojant augalo paviršių gautus duomenis, galima pasitelkti ir augimo reguliatorių, augalų apsaugos nuo ligų priemonių paskirstymui tik ten, kur jų labiausiai reikia“, –apie tiksliųjų technologijų naudojimą žemės ūkio sektoriuje dalijasi Evaldas Badauskas, „Dojusagro“ verslo klientų pardavimų projektų vadovas. Ūkiuose naudojami azoto sensoriai tiksliam tręšimui, piktžoles atpažįstančios kameros tikslingam pesticidų paskirstymui, autonominiai dronų spiečiai augalų būklės stebėjimui ir insekticidų purškimui, išmanūs derliaus rinkimo, gyvulių priežiūros bei kiti skaitmenizacijair robotizacija paremtisprendimai agrosektorių transformuoja į šiuolaikinį, racionaliai resursus naudojantį ir žaliojo kurso kryptimi einantį verslą. Anot E. Badausko, augalų apsaugos nuo ligų priemonės ir trąšos šiuo metu sudaro apie 70 procentų žemės ūkio sektoriaus įmonių patiriamų išlaidų, todėl tiksliai pagal poreikį naudodami resursus ūkininkai ne tik saugo gamtą, bet ir patiria žymiai mažesnes išlaidas.
Tiksliosios technologijos taip pat jau kelis dešimtmečius yra plačiai naudojamos ir transporto srityje: duomenų rinkimas, procesų skaitmenizavimas, dirbtinio intelekto sprendimai ir inovacijos suefektyvina, optimizuoja ir supaprastiną transporto bei logistikos įmonių darbą visame pasaulyje. Šiose srityse yra ypač aktualu realiuoju laiku stebėti transporto priemones, jų saugomo rodiklius, veiklos sąnaudas ir našumą, o tai padeda įmonėms efektyviau planuoti savo darbą, mažinti oro taršą ir kaštus bei prisidėti prie „žaliojo kurso“ tikslų įgyvendinimo
Pasak vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje įmonės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, poreikį efektyvinti savo veiklą vieni pirmųjų jau prieš kelis dešimtmečius suprato ir inovacijas savo veikloje pradėjo diegti lietuviai. „Lietuva yra Europos Sąjungos periferija, mes atliekame tarptautinius ilguosius pervežimus ir mums kaip niekam kitam reikia efektyvinti kilometrus, kuro sunaudojimą, važiavimo laiką, todėl Lietuva Europoje šiandien yra viena iš lyderių pagal tiksliųjų ir skaitmeninių technologijų pritaikymą transportui.“ Pasak A. Michejenko, jeigu transporto įmonė negali pasiūlyti krovinio realaus laiko stebėsenos, tai jai uždarytos beveik visos galimybės bendradarbiauti su tokiomis pasaulinio lygio įmonėmis kaip „Amazon“, DHL ir t. t. „Prekių siuntėjai jau dabar nori savo krovinius matyti sistemoje realiuoju laiku. Stebėdami duomenis, jie gali efektyviau planuoti krovinio pristatymo laiką ir pagal tai dėlioti darbuotojų grafikus, sandėlio darbą ir jo užimtumą. Be to, visa tai įgalina efektyvinti veiklą per kaštus, o per sutaupytus kilometrus mažinti CO2 emisiją“, – sako A. Michejenko. Transporto sektorius vystosi labai greitai ir jau dabar galime matyti kitą jo raidos etapą – autonominius vilkikus, kuriuos, sureguliavus teisinius apsektus, savo keliuose matysime vis dažniau. Daugiau apie žemės ūkio ir transporto sektorių skaitmenizacijos galimybes ir iššūkius – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.
Laidą Inovacijų DNR remia:

Transporto ir žemės ūkio inovacijos transformuoja verslą

Bendradarbiaujant mokslo ir verslo atstovams gimsta drąsios ir netikėtos idėjos, keičiančios iki šiol įprastais laikytus procesus. Su kokiais iššūkiais susiduria pokyčius išgyvenančios įmonės, kaip išmaniai valdyti savo verslą, kad inovatyvios technologijos ir biudžetas būtų tik viena iš sudedamųjų sėkmės dalių, kokia filosofija ir netradiciniai sprendimai verslui gali padėti pasiekti aukštus rezultatus, ką kuria mokslo ir verslo sintezė, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Nuolatinį pokytį išgyvenančiame pasaulyje išlieka tik laiku prisitaikantys prie naujų aplinkybių. Verslininko ir investuotojo Ilja Laurs teigimu, viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, logistika, išgyvena daug pokyčių. „Lietuvos ūkį maitinančiame ir didžiąją dalį BVP sukuriančiame transporto sektoriuje ypatingai svarbi skaitmenizacija ir viso automobilių ūkio robotizacija. Užsienyje jau galima užsisakyti taksi be vairuotojo. Sukurtos technologijos, pritaikyta teisinė bazė, tai jau nebe ateitis, o dabartis. Gebantis transformuotis darbuotojas gali ženkliai pakelti savo vertę ir atlyginimą.
Būtina investuoti į naujas žinias ir gebėjimus, labai svarbi edukacija ir supratimas, kaip viskas vyksta, laikas negailestingas liekantiems su tais pačiais įgūdžiais. Pandemija lėmė daug pasikeitimų, nuo naujų verslo modelių iki priverstinio skaitmenizavimo. Per paskutinius dvejus metus pokytis buvo žymiai stipresnis nei priešpandeminio dešimtmečio“, – apie šiandienines tendencijas ir ateitį kalba Ilja Laurs.
Gediminas Kvietkauskas, akcinės bendrovės „East West Agro“ (EWA), prekiaujančios modernia žemės ūkio technika generalinis direktorius įsitikinęs, kad žemės ūkis – inovacijų variklis, jų kūrimą žemės ūkyje skatina nenutrūkstamai didėjantis maisto poreikis dėl augančio žmonių skaičiaus žemėje. G. Kvietkausko vadovaujama žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, drąsių netradicinių sprendimų ir sistemingo darbo su rinkodara dėka jau keletą metų laikosi rinkos lyderių trejetuke. Kiekviename ambicingame versle svarbiausia rinkodara, kuo ji platesnė, kuo daugiau apima įmonės darbuotojų, tuo galingesnis ginklas konkurencijoje.
Žvelgiant plačiai ir siekiant kuo didesnės sklaidos gimsta spontaniški projektai, vėliau atnešantys realios finansinės naudos net ir derantis su tiekėjais“, – entuziastingai patirtimi dalijasi G. Kvietkauskas. Verslininkas įsitikinęs, kad turime auginti naujos kartos specialistus, kurie nebūtų tik agronomai ar mechanikai, kad turėtų integruotas informacinių technologijų žinias, būtų atviri pokyčiams, nes šiuolaikinės įmonės turi dalyvauti inovacijų kūrime, verslas ir mokslas šiuolaikiniame versle tampa lygiaverčiais partneriais tobulinant produktus ir kuriant naujus.
Verslui vis aktyviau domintis mokslo kuriamomis inovacijomis, mokslas vis plačiau atsiveria bendradarbiavimui ir įsiklauso į verslininkų poreikius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė profesorė Astrida Miceikienė džiaugiasi sėkmingu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. „Jaučiame augantį verslo susidomėjimą ilgalaikiais eksperimentais ir bandymais, jau produktų tyrimais. Pastebime ir verslo poreikį bendradarbiaujant kurti naujas technologijas, taip pat naujus, draugiškus aplinkai produktus, atliepiančius žaliojo kurso reikalavimus ir pasikeitusius vartotojų poreikius. Jau pradedame ruošti specialistus ateities poreikiams – dronų valdytojus, laukinės gamtos atkūrėjus, žemės ūkio tendencijų prognozuotojus, hidrologus“ – apie į inovacijas vedančią verslo ir mokslo sinergiją kalba profesorė Astrida Miceikienė.
Trečiąjį sezoną laida „Inovacijų DNR“ pradeda bendradarbiaudama su VDU Žemės ūkio akademija. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mokslo ir verslo sintezės kuriamų inovacijų sklaidos, atvira mokslo bendruomenė ir progresyvus verslas – naujų, tvarių idėjų kūrėjai Lietuvos ir pasaulio ateičiai“, – bendradarbiavimu su Transporto inovacijų asociacija džiaugiasi VDU ŽŪA kanclerė profesorė Astrida Miceikienė. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra pagrindinis inovacijų variklis, tad džiaugiuosi mokslo bendruomenės įsitraukimu kuriant laidą“ – Astridai M. antrino ir „Inovacijų DNR“ laidos sumanytojas ir vedėjas Jurgis Adomavičius.
Šį sezoną kviesime susipažinti su sėkmingais verslais tapusiais startuoliais, inovatyvių, tvarių įmonių sprendimus ir mūsų visų laukiančius pokyčius. Taip pat dėmesio skirsime įkvepiančiai mokslo ir verslo partnerystei, ieškosime sprendimų, leidžiančių prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, kviesime žiniomis ir patirtimi pasidalinti šalies technologijų ekspertus, įvairių sektorių įmonių atstovus, mokslininkus ir ateities pramonės vystytojus. Daugiau apie įkvepiančią mokslo ir verslo partnerystę – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.

Laidą Inovacijų DNR remia: